Vis dažniau išgirstu apie jaunosios Z kartos žengimą į darbo rinką. Apie juos spausdinami moksliniai ir populiarinimo straipsniai, organizuojamos konferencijos, vedami mokymai pedagogams tiek Lietuvoje, tiek visame Pasaulyje. Pastebiu, jog Z kartai skiriamas dėmesys sparčiai auga. Tiesa, turiu pripažinti, apie Z kartą rašyti ir kalbėti nėra lengva. Dauguma tyrimų ir apklausų vertinančių jų elgsenas buvo atlikta jų paauglystės laikotarpiu, o išvadose ši karta lyginama su suaugusiais. Todėl medijoje tiek daug svaičiojimų, kad Z karta neatsakinga, nieko nenorinti, rizikuojanti, nedisciplinuota ir nelojali. Vis dėlto, klausimas, kokias bruožais pasižymi šios kartos atstovai išlieka, o gal Z karta tik spaudos pagauta antis?
Pradėsiu nuo to, kad Z karta, dažniausiais duomenimis, pradedama skaičiuoti nuo 1995 metų. Ši data sutampa su interneto komercializavimu, kai kiekvienas namų ūkis, jei tik finansai leido, galėjo prisijungti prie globalaus interneto tinklo. Taigi, Z kartos pranašumas – jie gimė jau esant internetui. Ši karta yra globali, jiems internetas ir kitos išmaniosios technologijos yra savaime suprantamas dėsningumas. Jie augo aplinkoje, kurioje interneto pagalba galėjo sužinoti viską ko norėjo ir labai greitai. Todėl jie neblogai išmano interneto teikiamas galimybes. Be abejonės, socialinių tinklų „bumas“ taip pat turėjo įtakos jų mąstymo ir socialinių įgūdžių vystymuisi. Mokslininkai teigia, jog Z kartos atstovų dėmesio trukmė yra 8 sekundės. Lyginant su kitomis kartomis, tai trumpesnis laikas, tačiau per jį jie sugeba apdoroti žymiai daugiau informacijos, nei ankstesnės kartos. Jų smegenys yra plastiškesnės, daug greičiau mokosi ir keičiasi, efektyviau formuojasi nervinių ląstelių jungtys tarp skirtingų smegenų sričių. Ne tik informacijos pasiekiamumas, socialiniai tinklai, bet ir kompiuteriniai žaidimai ugdo specifines šiai kartai savybes. Tyrimų duomenimis kompiuteriniai žaidimai vaikams padeda mokytis priimti sprendimus, efektyviau spręsti problemas įvairiais ir nebūtinai tradiciniais metodais. Z karta mąsto ir mokosi vaizdais. Jie bent po valandą per dieną praleidžia žiūrėdami įvairius video. Jie yra „pasidaryk-pats“ tipo asmenybės. Jei reikia ką nors pasigaminti (pradedant nuo maisto, drabužių, baigiant baldais), jie peržiūri galybę video ir patys pasidaro. Standartinių paskaitų skaitymo efektyvumas vis mažėja. Tai nebėra tinkamas būdas perduoti jiems informaciją, dėl to paties dėmesio išlaikymo ir dėl to, kad jiems labiau patinka mokytis darant ir sprendžiant problemą. Edukacija Z kartai labiausiai priimtina interaktyviu būdu pasitelkiant trumpus video ir užduotis, kuriose jie turėdami tikslą atranda informaciją patys.
Apie Z kartos veikimą darbo rinkoje sklando įvairiausių vienas kitam prieštaraujančių mitų. Pavyzdžiui teigiama, kad šios kartos atstovai per savo gyvenimą pakeis nuo 4 iki 17 darbų. Šie skaičiai yra drastiškai skirtingi ir jie paremti tik prognozėmis. Kitas mitas – Z karta yra nelojali darbdaviui. Tai netiesa. Dauguma Z kartos atstovų nori būti lojalūs savo darbdaviui, tačiau jiems aktualios ir kitos sąlygos. Paskutinėje tarptautinės įmonės Deloitte atliktoje apklausoje apie Z kartą pagrindiniai faktoriai, lemiantys darbdavio pasirinkimą (Lietuvoje), yra galimybė vystyti turimus ir įgyti naujus įgūdžius. Motyvuojantys faktoriai darbe – galimybė išmokti ko nors naujo ir ekspertiškumo kėlimas. Pagrindinis darbo keitimo motyvas – trūkumas atlikto darbo įvertinimo. JAV apklausose pirmose vietose renkantis darbą yra stabilumas ir finansinė nauda. Tam stipriai turėjo įtakos finansų krizė 2007 metais, kurią Z karta už Atlanto išgyveno daug skaudžiau nei Europoje ar Lietuvoje. JAV jaunuoliai siekia finansinio saugumo darbe, o Lietuvoje mokytis ir tobulėti, ir tik vėliau gauti pakankamai aukštas pajamas. Tad norint pritraukti ir išlaikyti Z kartos darbuotojus rekomenduojama keisti darbo struktūrą, skatinant juos nuolatos tobulėti ir mokytis naujų įgūdžių (nebūtinai susijusių su tiesioginiu darbu). Z kartos atstovai teigia vertinantys vyresnius kolegas, turinčius daugiau patirties, ir tikrai palankiai vertina patarimus bei užnugarį darbo pradžioje. Taip pat, tam tikri mentorystės elementai ir nuolatinis grįžtamasis ryšys, kuris būtų neatsiejama darbo įmonėje dalis, gali padėti išlaikyti Z kartą įmonėje.
Perskaitę šiuos komentarus paklauskite savęs (jei esate iš kitos kartos), ar Jūs nenorėtumėte tokių pačių sąlygų savo darbe? Aš norėčiau, nors esu iš Y kartos. Darau spėjimą, kad norėtų ir kitų kartų atstovai. Tokios apklausos, kai klausiama tik vienos kartos atstovų, nelyginant jų su to paties amžiaus kitos kartos atstovų atsakymais gali atspindėti tiesiog jauno ir besiformuojančio žmogaus nuomonę.
Kas tikrai yra aišku, kad Z kartos atstovai moka naudotis technologijomis. Jie jas pritaiko informacijos paieškoje, komunikacijoje ir mokymosi procese. Kitos kartos jau dabar pasitempia ir bando pasivyti Z kartą, močiutės su anūkais bendrauja skype, seneliai dovanas perka internetu. Z karta atneša sugebėjimą greitai prisitaikyti prie situacijos ir mokytis, kūrybiškai spręsti problemas. Vis dėlto, kitos kartos su jais turi daugiau panašumų nei skirtumų ir tą reikėtų labiau akcentuoti. Ieškoti daugiau sutampančių taškų, o ne supriešinančių.
Paskutiniai Z kartos atstovai gimė 2009m. Nuo 2010 prasidėjo Alfa karta, jau gimusi naujame tūkstantmetyje. Kol kas jie tik pradėjo lankyti mokyklą. Ką naujo atneš su savimi, galime tik spėlioti, tačiau tai bus spekuliacijos. Viena aišku, jiems virtuali realybė ir dirbtinis intelektas bus artimesni nei mums dabar.
@Dainius Jakučionis