Susitikimuose kalbame su daugybe verslo įmonių, kurios sako – investavome į mokymus savo darbuotojams, deja norimo rezultato nėra… Pateikiame savo pastebėjimus, kodėl taip įvyksta.
- Nepakankama orientaciją į verslo rezultatus. Mokymo tikslai nėra susieti su verslo procesais, nėra įvardinama – ką norime pakeisti, kokias elgsenas turi demonstruoti dalyviai po mokymų. Dalyviai vertina mokymus, kaip vieną iš „privalomų pramogų“, kurias suteikia kiekviena šiuolaikiška darbovietė. Po mokymo nėra skatinimo panaudoti naujas žinias ir įgūdžius darbe. Jo reikia iš abiejų pusių – vadovų ir mokymo tiekėjo.
- Per didelė grupė. Kokybiška grupinė diskusija nėra įmanoma, jei kambaryje yra 40 žmonių. Visuomet stenkitės išlaikyti 12 – 14 žmonių grupę, kad kiekvienas dalyvis turėtų progą sudalyvauti. Jei grupės dydis didesnis, dauguma dalyvių paprasčiausiai neįsitrauks, taigi nepasikeis jų elgesys ir jie neįgaus naujų įgūdžių.
- Dalis dalyvių dominuoja diskusijoje. Natūralu, jog keli žmonės aktyviau dalyvauja diskusijoje kai, tuo tarpu, kiti tyli. Fasilitatoriaus užduotis – įtraukti kiekvieną dalyvį. Jei žmonės nekalbės, jie tikrai nepasieks mokymosi tikslų.
- Kvaili žaidimai. Žmonės nemėgsta vaidmenų žaidimų. Žaidimai ir pratimai turi būti parinkti tikslingai ir nukreipti į mokymosi tikslų įgyvendinimą. Dalyviai turi būti aktyviai įtraukiami į užduotis.
- Sudėtinga medžiaga. Jei pateikta medžiaga nėra tinkamai apdirbta ir pateikta paprasta, kiekvienam suprantama kalba, ji nebus įsisavinta. Medžiaga turi būti patikrinta kelis kartus, koreguota, tik galutinis variantas turi pasiekti auditoriją.
- Fasilitatoriaus dominavimas. Fasilitatorius turi būti gerai matomas ir girdimas. Jis / ji turi skatinti auditorijos dialogą, o ne jame dominuoti. Jis / ji turi gebėti užduoti vedančius klausimus ir užtikrinti kiekvieno dalyvio įtraukimą bent kažkuriuo mokymo metu. Fasilitatorius turėtų veikti kaip žongliruotojas, kuris palaiko pokalbio degimą. Kuo daugiau diskusijos, tuo didesnė tikimybė, kad nauja medžiaga ir įgūdžiai bus įsisavinti.
- Paskaitos. Mokymas neturėtų tapti nuobodžiu lektoriavimu. Dauguma žmonių puikiai prisimena, kaip traukia miegas kai kalba nuobodus profesorius. Paskaitos nėra efektyvus būdas elgesiui keisti ir įgūdžiams ugdyti.
- Nesusijusi informacija. Jeigu pateikiama medžiaga nėra susijusi su dalyvių darbu, jie nesimokys. Jie nori idėjų, įrankių, kuriuos galėtų iš karto taikyti savo darbe ir kasdieniniame gyvenime.
- Prasta fizinė aplinka. Mokymasis nevyksta, jei dalyviai nesijaučia patogiai. Investicija į kambarį ar salę, kuri atrodo gražiai ir profesionaliai yra būtina. Tinkama oro temperatūra, drėgmė, patogios kėdės, tyla ir kitos mokymuisi svarbios aplinkybės turi būti užtikrintos.
- Tos pačios mokymų programos kartojimas. Vaikas gali žiūrėti animacinį filmuką 50 kartų, suaugę negali dalyvauti tame pačiame mokyme du kartus. Naujų temų ir formų paieška užtikrina darbuotojų susidomėjimą.
- Papildomos medžiagos trūkumas. Žmonės mokosi naudodami įvairias technikas ir analizuodami idėjas iš skirtingų perspektyvų. Gera mokymosi strategija reikalauja papildomos video ar skaitomosios medžiagos, kuri pastiprintų pagrindinę žinutę.
- Šiuolaikiško jauno žmogaus mokymosi ypatumų neįvertinimas. Didelę mokymo dalyvių dalį sudaro jauni žmonės. Jie mokosi kitaip nei ankstesnės kartos ir jie greitai pradeda nuobodžiauti. Tereikia pažvelgti į programėles, kurias naudoja išmaniuosiuose telefonuose. Jie nori būti įtraukti. Jei mokymas nebus įtraukiantis, fasilitatorius praras mokymo dalyvių dėmesį ir nebus pasiekti išsikelti tikslai.
Mokymų kaina yra didelė tiek finansine, tiek laiko prasme. Jei mokymosi dalyvių dėmesys nėra sutelktas į užduotį, paprasčiausiai yra švaistomi resursai. Jei mokymas parengtas kokybiškai – tai išmintinga investicija.
@Miglė Marcinkevičiūtė
